Mano rankose - visas teatro repertuaras. O tai reiškia, kad turiu sugaudyti kviečiamus ir po visą Lietuvą išsibarsčiusius aktorius. Anksčiau tekdavo kviesti žiūrovus arba dažniau gintis nuo jų antplūdžio, bet dabar to nėra.
„Fantazijos demonstravimas yra onanizmas. Kam jis įdomus? Geriausiu atveju laikraščiui, kuris mane pagirs, parašys. Arba prizui gauti. Saviraiška - impotentų balius, o menininkas yra kovotojas.”
Lyriškajam komikui Gediminui Girdvainiui sukako 65-eri. Šia proga Valstybinis Vilniaus mažasis teatras parodė britų dramaturgo Briano Clarko spektaklį „Palaukit, kieno čia gyvenimas?".
Drabužių modeliuotoja Zita Gustienė tikrai ilgai atsimins laikotarpį, kai kūrė kostiumus naujajam Lietuvos nacionalinio dramos teatro miuziklui – „Žmogus iš La Mančos“.
„Kai negali būti pranašas savame krašte, tik svetimame, atsiranda visokių emocijų“, – sako Vladas Bagdonas. Sausio 16 dieną garsusis aktorius Sankt Peterburge tyliai šventė 60 metų jubiliejų.
„ ... Dabar madingas žodis tolerancija. Jis visur kartojamas ir kišamas. O aš sakau, kad geriau būti kategoriškam negu tolerantiškam. Kategoriškumas yra pozicija... ”
... Kai Klaipėda pastatė „Mažvydą“. Vytautas Paukštė skaitydavo: „Lie-tu-va. Kartokit. Lie-tu-va...“ Ir taip iki „fortissimo“. Mūsų pastatyme tai buvo padaryta kiek santūriau. Sušvelnintai... Irgi kartojome, tačiau be jokio iššūkio...
„Plojimai – žiūrovų arbatpinigiai teatrui už aptarnavimą“, – sakė režisierius Rimas Tuminas. Jis iš Maskvos grįžo į Vilnių parodyti Antono Čechovo „Žuvėdros“ , kurią pastatė su savo mokiniais.
