Kuratorė savo erdvės koncepciją išplėtė iki „makropasaulio, turinčio savo paties taisykles. Tai erdvė, kurią valdo iškreipta realybė, kur viskas gali atsitikti ir kur ne visuomet galioja fizikos dėsniai.“

„Dvasingasis Nekrošius“, pasak kritikų, pristatė subjektyvų kūrinį, kuriam netrūksta genialumo. Drauge tai - dalis stiprios programos, kuria pristatomi garsūs pasaulio scenos meno meistrai.

Latvijos kultūros srityje skandalui pakanka vien fakto, kad Andrejus Žagaras nepaskirtas šio teatro vadovu. O dar jį papildė dainininkės Kristinės Opolais laiškas ir profsąjungų streikai.

Apie Poznanės kultūrinę praeitį ir dabartį dalinasi „Teatr Ósmego dnia“ įkūrėjai – aktorė ir direktorė Ewa Wójciak bei aktorius Tadeuszas Janiszewskis ir „Maltos“ festivalio direktorius Michalas Merczynskis.

Spektaklis vyko ne teatro salėje: žiūrovai negalėjo sėdėti, o aktoriai neturėjo vaidinti. Publika ėjo vedama mašinos – Balso, girdimo dalyvių ausinėse. Jiems teatru tapo visas miestas.

„Gali patekti į spektaklį, kurio pjesė parašyta ir pastatyta paskubomis, o vaidina žmonės, kurie velniškai negabūs. Mane siutino, kad žiūrovai mokėjo už tai po 15 svarų ir pralaimėjo, o su jais - ir visi kiti „Fringe” dalyviai”.

Kaip sakė Lauwersas Lehmannui, „Įsivaizduok tūkstantį žmonių scenoje prieš vieno asmens publiką! Vien taip galvojant teatrai jau gali surasti savo publiką“.

Lietuvos teatrui Sławomiras Mrożekas buvo reikšmingas nuo pat kūrybos pradžios: 1967 metais Vilniaus akademiniame dramos teatre Jonas Jurašas pastatė aštrią politinę satyrą, vieną garsiausių jo pjesių „Tango“.

Kai viskas, kas galėjo būti atrasta, jau atrodo žinoma ir išmėginta. Kai režisieriai žino scenos dėžutės ribas ir iš nuobodulio lenda lauk. Kai scenos dėžutė tampa įdomi šiuolaikiniams menininkams. Tada įsiveržia naujasis ne-teatras.

Žvelgiant į 67-ojo Avinjono IN programą gali pasirodyti, kad šiemet Hortense Archambault ir Vincent´as Baudriller šiek tiek persistengė. Tad čia - apie kelių dar nepaminėtų selebričių spektaklius.

Greta naftos bei deimantų kasyklų gyvena skurdžiai, klesti prekyba ginklais, o pilietiniai karai sujaukė šimtų tūkstančių žmonių gyvenimus. Ir ką mes galime papasakoti taip gyvenantiems? Kokį teatro spektaklį jiems parodyti?