Kadangi Lietuvoje šio žanro apskritai niekas (išskyrus Menų spaustuvę, jau aštuntus metus rengiančią Naujojo cirko savaitgalį) nelaiko kultūros dalimi, buvo smalsu pamatyti, koks yra cirkas šalyje, kurioje jis nestokoja nei gerbėjų, nei finansų, nei idėjų.

Mindaugas Karbauskis pastatė niekur neskelbtą dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus komediją, kurioje per keturis veiksmus pietauja vokiečių klasikinės filosofijos pradininkas Immanuelis Kantas ir jo svečiai..

Spektaklis „Laukinės sėklos“ itin aktualus dabartinės Graikijos ekonominės krizės kontekste, nes atskleidžia sunkią paprastų žmonių kasdienybę. „Jis turėtų kalbėti daugiau apie žmogaus kovą dėl teisės galvoti savo galva ir išlikti pačiu savimi“.

HAU teatras yra pagrindinė teatrinio importo Berlyne scena, užmezgusi tvirtus tarptautinius ryšius bei pristatanti garsių užsienio režisierių spektaklius.

Teatre per spektaklio antrąjį veiksmą į sceną netikėtai įšoko Stačiatikių bažnyčios aktyvistas Dmitrijus Enteo su juodai vilkinčia verkiančia mergina ir pradėjo šaukti „Tai šventvagystė!“

Spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ pasirinktas vaidinti Prahoje ir todėl, kad į čekų kalbą yra išversta ši pasaka ir išleista atskira knygele kartu su kitomis lietuviškomis pasakomis.

Kijeve pristatomas spektaklis, kuriame vaidina kelių ukrainiečių kartų mylimas ir laukiamas aktorius, – tai baigiamasis Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Taryboje renginys Ukrainoje.

Knyga „Kultūros infarktas“ 2012 m. užsipuolė Vokietijos kultūros subsidijavimo sistemą: siūloma pusę visų muziejų ir teatrų uždaryti, kad likusieji išgyventų. Kuo tai pagrįsta?

„Tai jau trečias kartas, kuomet festivalio programoje turime Oskaro Koršunovo režisuotą spektaklį. Būtų malonu, jog tai taptų tradicija“, - sakė vienas festivalio organizatorių.

Režisierius pasirenka labai stiprią, galingą aktorę Vasos vaidmeniui, Eglę Gabrėnaitę, galinčią suvaidinti tą gamtišką motinišką moters pradą, tą nesutriuškinamą stulpą, prie kurio trauks visus namo gyventojus.

Nekrošius, kuriam visiems laikams „prilipo“ rūstaus lietuvio pravardė, iš tikrųjų pasirodė kur kas optimistiškesnis už patį Puškiną, kuris tikėjo ramybe ir valia, bet niekada – laime.