Iš Latvijoje matytų spektaklių paveikiausi – „Nepažįstamieji traukinyje“ ir „Post Scriptum“, pastarasis žadina sąžinę ir klausia apie atsakomybę už nusikaltimus.
Naujasis Rygos teatras, pakvietęs žiūrovus į Alvio Hermanio „Post Scriptum“, iš esmės pakvietė paklausyti apie tai, kaip didžiai kenčia ir kokią siaubingą valdžios priespaudą patiria rusų tauta.
Japonų komentaruose Asmik Grigorian įvardijama kaip „naujoji operos pasaulio herojė, pasirodžiusi lyg kometa“, „ideali Salomėja“, „bene geriausia Salomėjos vaidmens atlikėja pasaulyje“.
Festivalio „Fast Forward“ komisija teigė: „Spektaklis „Sirenų tyla“ įtikina dėl savo drąsos ir galios kalbėti apie hierarchines struktūras, pasitelkiant klasikinį kūrinį ir asmeniškas istorijas“.
„Pavyko sukurti ne tik stiprią ir paveikią istoriją, bet ir parodyti, kaip silpnai civilizuotos priemonės padeda išvengti konfliktų ir sutramdyti netekties bei sielvarto sukeltas emocijas“ (nachkritik.de).
Spektaklis „Room with a view“ parodo, kad trūkinėjančių jauno žmogaus sąmonės jungčių ritmas yra jo gyvybės įrodymas. Pulsas ir impulsas pabrėžia jo norą gyventi be skausmo.
Rugsėjį, „Grace Exhibition Space“ galerijoje vyko Baltijos šalių šiuolaikinio meno festivalis, kuriame pristatyti trys Lietuvos performanso dešimtmečiai.
Pokalbis su režisieriumi Alviu Hermaniu ir jo spektaklyje „Post Scriptum“ Rygoje vaidinančia rusų aktore Čulpan Chamatova, kuri po antikarinių pareiškimų pasitraukė iš Rusijos.
Gatvės teatro festivalis yra unikalus: tai – fiesta visam Tàrregos miesteliui, kuriam dėl festivalio kyla daugybė iššūkių (kaip ir organizatoriams kyla iššūkių dėl miestelio mažumo).
[A. Grigorian Zalcburgo festivalyje.] Menininkui nėra didesnio varžovo už jo paties ankstesnius pasiekimus. Ir išsilaikyti tame pačiame lygyje neužtenka – publikai reikia „dar ir dar“.
Tuščia erdvė, fizinio, emocinio ir garsinio teksto sąveika bei kūno ir objekto santykis ritualo metu apibūdina 76-ojo Avinjono teatro festivalio trupinius, kurių teko ragauti.
