Po šiųmečio „Naujojo Baltijos šokio“ vykti į Briuselį – tarsi šaukiant „netikiu“ bandyti patikrinti, ar viskas iš tiesų taip nuostabu flamų karalystėje.

Kai aktorius gal penkiolika minučių nuodugniai dėsto apie kažkokių dviejų jūros gyvių simbiozinius santykius, natūralu, kad imi svarstyti: jis čia ką – rimtai? Ar vis dėlto mus mausto?

Burgundijoje „Théâtre en Mai“ festivalyje publika čia – be stabdžių. Grenoblyje ir germaniškos kultūros persmelktame Mece – atvirkščiai – žiūrovai gan susikaustę. O Miulūze publikos smalsumas sumišęs su atsargumu.

Belgijos scenos menų festivalis „Kunstenfestivaldesarts“ susikūrė ne vien pristatyti kitas šalis. Ar tikrai kultūra mus jungia? Festivalis pasiryžęs identifikuoti ribas tarp miestų, bendrijų.

Tarptautinė Šanchajaus vaikų kultūros vystymo kompanija gastroles įvardino kaip vieną reikšmingiausių Kinijos vaikų kultūrinio gyvenimo istorijoje, nes pirmą kartą Kinijoje buvo rodomi šokio spektakliai kūdikiams.

Pjesė pasakoja apie paskutiniuosius Levo Tolstojaus metus. Pats Tolstojus pjesėje nepasirodo, bet apie jį tai dievindami, tai nekęsdami kalbasi jo artimieji. Kaip tik šitas dvi emocijas ir sukelia didysis rašytojas.

Bydgoščiaus operos festivalio publika nekantriai laukė Eimunto Nekrošiaus pastatymo. Lenkijoje jis puikiai žinomas, juolab netoli esančioje Torunėje Nekrošiaus spektakliai būna kone kasmetiniais svečiais.

Jos artistiškumas kerėjo viso pasaulio žmones – ir paprastus žiūrovus, ir iškilius choreografus, skyrusius jai savo kūrybą. Jau ilgą laiką Pliseckają vertinome kaip gyvą baleto legendą, kaip ypatingos įtaigos šokėją

Šiemet didžiulis 1000 pretendentų sąrašas, kurį sudarė profesionalūs operos vertintojai, buvo suskirstytas į 19 kategorijų, kuriose varžėsi po šešis nominantus. Čia vertinami individualūs gabumai, teatrų pastatymai ir indėlis į operos sritį.

Tai galėtų būti pasakojimas apie Alytaus dydžio miestą, rengiantį ambicingą tarptautinį teatro festivalį... apie neįtikėtiną publiką... apie festivalio pristatytus spektaklius. Bet „Reflex“ man tapo vieno spektaklio festivaliu.

„Vis dar pamename tokias salas. Ir aš gyvenau lygiai tokiame pačiame bute“, - po spektaklio „Reflex“ festivalyje vykusiame susitikime jautriais prisiminimais dalinosi žiūrovė.