„Aš niekada taip gerai savęs neišreikščiau Hamletu, kaip tai galiu padaryti kalbėdamas apie Vaižgantą, tiksliau būdamas juo scenoje“.

Šokio mylėtojai suplūs pasinaudoti unikalia galimybe pamatyti geriausiųjų iš viso pasaulio: nuo Lietuvos iki Japonijos.

„Sirenų“ meno vadovė pasakoja apie šių metų festivalio idėją bei pristato svarbiausius užsienio kūrėjų spektaklius.

Pjese „Po grybuku“ teigiama, kad nereikia vengti su vaikais kalbėti apie netektį. Bet juk reikia kalbėti.

Scenoje išvysime Loros Juodkaitės ir Annie Hanauer, šokėjos, su rankos protezu, duetą.

Teatras „Publicist“ Ukrainoje žinomas kaip naujų meninių formų paieškų erdvė. Pastaruoju metu teatras pasuko vizualiojo - dailininko teatro link.

Įvairaus amžiaus poilsiautojai ne tik savo išraiškingais kūnais, bet ir dainuojamomis istorijomis perteikia gerai atpažįstamą pliažo situaciją.

Kokia tai paslaptis? Ji yra apie žmogų: jo buvimą su kitu žmogumi, jo atmintį, jo santykį su istorija ir supančiu pasauliu. Žmogus yra didesnė paslaptis už teatrą.

Spektaklyje bandome ieškoti atsakymų, kiek teatras yra valdžios įrankis, kiek valdžia gali turėti įtakos menui, kiek teatras gali demaskuoti valdžią.

Žaidimas - puikus pagalbininkas, ugdant jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus.

„Auros“ ir „Bodytalk“ estetika bei supratimas apie šokį labai skiriasi. Įdomu, kokią naują spalvą įgis „Auros“ trupė šiame bendradarbiavimo procese.