Naujasis sezonas skirtas priminti apie kasdienybę, jos paprastumą, grožį, apie tai, kad ji gali būti tiek pat žavinga, kiek pavojinga.

Kūrėjai performansą lygina su čia pat kintančiu, gyvu organizmu, kuriam visos jo dalys yra lygiavertiškai reikalingos.

„Kryptis“ sukurta pagal prancūzų dailininko, scenografo ir knygų autoriaus Marc-Antoine Mathieu komiksą „Sense“.

Tiek savo vizualiniais, tiek režisūriniais sprendimais spektaklis gerokai skirsis nuo kitų, esančių teatro repertuare.

Gildo Aleksos spektaklyje kalbama ne apie patį teroristą, o apie terorizmą tiriančius žmones, nesėkmingai bandančius sukurti prevencinę programą.

Pasitelkdami tarpdisciplininio meno galimybes, prancūzų menininkai sukūrė metodą, kaip revizuoti šiuolaikinius darbo santykius.

Spalio 20 dieną Vilniaus mažajame teatre - Kirilo Glušajevo premjera pagal Ingmarą Bergmaną.

Tai farsas, kuriame egzistencinis kartėlis persipina humoru ir jautrumu žmogiškajai būčiai.

Ainio Storpirščio režisūrinis debiutas „Lėlės“ teatre, atsispirdamas nuo miesto legendų bei istorijos, kalba apie bendravimo svarbą.

Aktorius pažadėjo atvirą pašnekesį apie savo kūrybinį gyvenimą ir lyriškus atokvėpius su mėgstamų poetų eilėmis.

Mes taip tikėjome jo tiesa, kad pasimetėme savo tiesoje. Pasimetėme savo įžvalgose. Gal mes jų ir neturėjome.