Komentarai - Menų faktūra

2013-03-07

Daiva Šabasevičienė

Kartais sunkiausia būna ne išversti turinį, o perteikti raišką. Gera metafora kartais būna taip susijusi su autoriaus gimtąja kalba, kad vertėjui nusvyra rankos. Nepakeliamai sunku versti, kai visas veikalas paremtas viena išplėtota metafora, kuri „priešinasi", verčiama į kitą kalbą.

Kauno lėlės: paskui Skrudžą ar Saulės link?

2013-03-06

Konstantinas Borkovskis

Nedaugelis Lietuvos teatrų gali pasigirti savo repertuare turį tokių spektaklių, kuriuos pamatę žiūrovai tuoj pat nekantrauja pranešti kitiems: „Skubiai privalote tai pamatyti - jūs ir jūsų vaikai!" O Kauno valstybiniame lėlių teatre toks spektaklis tikrai yra...

Jokių stebuklų. Festivalio „Kitoks teatras vaikams“ pamokos

2013-03-05

Kristina Steiblytė

Įtraukti vaikus į spektaklio veiksmą pasirodė vienas sėkmingiausių sprendimų. Priešingai negu suaugusieji, vaikai dalyvauja natūraliai, jie nekuria personažų, greičiau žaidžia negu vaidina.

Vasario šaligatviai. Atskirtys

2013-03-01

Vaidas Jauniškis

Po pragaro – į „Rojų“. Tegul jis mus išgano, apšlaksto marių purslais, įsileidžia į savo šviesų tyrus, ir nebeskaičiuokime, kam reikėjo tiek taurių, puodelių, virvių ar karolių, kad tik visa tai būtų pateisinta ne ataskaitų lapuose, o mūsų atsiskaitymo valandą.

Lietuvių poezijos įvaizdžiai Vitalijaus Mazūro metaforų teatre

2013-02-19

Audronė Girdzijauskaitė

Mazūras nesilaikė sovietmečiu nustatytų repertuaro sudarymo taisyklių, nepaisė Kultūros ministerijos perspėjimų, vidinėmis kaimo šaknimis, skverbėsi mitologijos link, buvo priartėjęs prie lenkų avangardo – didžiojo Kantoro teatro.

Vasario veranda: retro

2013-02-13

Rūta Oginskaitė

Pamėgau daryti retrospektyvas pati sau: kompiuteris, Google, youtube, menininko pavardė – ir neriu. Menininkas, kuris tau toks svarbus, ir kuris atrodė taip toli ir aukštai, dabar atsirado greta.

Sausio šaligatviai

2013-02-05

Vaidas Jauniškis

Šaligatvis – ir savotiška privilegija iš šalies žvelgti į pagrindinės juostos eismą, greitį, mašinų madas ir kitokį meinstrymą. Apie sausio teatrą, lendantį iš scenos, knygų, bukletų.

Teatro teksto skaitymo malonumas

2013-02-01

Viktorija Ivanova

Knygos viršelis, kaip ir turinys, kvepia e(ste)tišku sadomazochizmu – autorius ne kartą išsako savo nuovylį lietuvių teatru, bet – ačiūdie – nepaliauja į jį ėjęs, apie jį rašęs. Nors ir fragmentiškai.

Šešios dienos teatre be pykčio ir nuoskaudų

2013-01-25

Ridas Viskauskas

Šešios festivalio dienos – išbandymas apžvalgininkams, retas kuris gali tiek skirti laiko spektakliams. Man šiame festivalyje trūksta baigiamojo „apvalaus stalo“ pokalbio, kuriame kūrėjai galėtų pabendrauti, keistis žiniomis ir patirtimi.

Su knygos „plyta“ rankoje - istorijos rekonstravimas šiuolaikiniam teatrui

2013-01-23

Arvydas Juozaitis nesibodi vis perkurti tą pačią sceną. Tai patvirtina puikų istorinės medžiagos pažinimą, suteikiantį pagrindą meniniam „fantazavimui“; drama yra viršūnė ledkalnio, plūduriuojančio autoriaus išgyvenimų okeane.

Įvairiaspalvės teatro vaikams šaknys

2013-01-21

Rūta Oginskaitė

Vieną dieną – džiaugsmas nuo susitikimo su įdomiais kūrėjais, kitą dieną – neviltis dėl spektaklių vaikams totalaus varganumo. Buvo vaidinimų, po kurių niekam nesinorėjo skirstytis, kad neišsisklaidytų teatro kerai.

Judesys yra tik forma

2013-01-17

Dariau viską, kas daroma „ten“. Gal net daugiau. Negali gyventi atsiskyręs ir šokti taip, kaip buvo šokama prieš šimtą metų. Tačiau netgi tai, kad jau viską žinai, nieko nereiškia.