Galima išskirti tris temas, kurios reikšmingos savo svarba ir sulauktu atgarsiu, tai – politika, teatras ir homoseksualumas.

Operos pasaulyje viskas, regis, turi būti pateikiama dramatiškai: ne tik operų siužetai, bet ir jų atlikėjų asmeniniai gyvenimai.

Spektakliai, festivaliai, meniniai eksperimentai, projektai, pasiekimai, atradimai ir praradimai... Kuo džiaugėmės ir nusivylėme 2019-aisiais?

Lėlė, kaip žinojimo apie mirties neišvengiamumą kupra, yra ir Tadeuszo Kantoro, ir Gintaro Varno, ir Oskaro Koršunovo spektakliuose.

„Man patinka ne aktorių mėginti paversti personažu, o personažą parodyti per unikalius, įdomius, neįprastus aktoriaus charakterio, asmenybės bruožus“

„Žiūriu į „Meno forto“ grindis ir ant jų matau visų mūsų paliktus rėžius. Čia ir yra jo mokykla, čia užrašyta”, - Kęstutis Jakštas.

Teatrų priviso daugybė, nesvarbu, kur ir koks spektaklis - žiūrovų pilna. Jų nepasotinamumas stebina, nes jiems patiekiamas patiekalas anaiptol ne visuomet toks jau puikus.

Komedijos idėją ėmė keisti tiesiog gero teatro poreikis, kuriuo per aštuonerius festivalio gyvavimo metus, atrodo, užsikrėtė visas miestas.

Ketvirtosios radijo diskusijos tema - „Lietuvos scenos meno kūrėjų refleksijos Holokausto tema. Nuo tuminiškų metaforų iki siaubo miuziklo“.

Mąslus Nekrošiaus veidas ir retai išsakomi sakiniai. Juos gali išrašyti visus, ir visi bus išmintingi, kai kurie – net pranašiški.

Juk metai, kurie taip greit praėjo po Eimunto Nekrošiaus mirties, jį tik dar labiau priartino prie mūsų, išdidindami netekties mastelį.