Recenzijos - Menų faktūra

Nuskausmintas karo blogis

2015-10-19

Ramunė Balevičiūtė

Dažnai lietuvių aktoriams prikišama pilietiškumo stoka ir pozicijos neturėjimas. Iš dalies dėl to galima „kaltinti“ mūsų teatro tradiciją, kur žaidimas ir teatrališkumas ne atskleidžia, o veikiau užgožia ir maskuoja individualų ir asmenišką santykį su tikrove.

Vien tik meilės negana

2015-10-18

Kristina Steiblytė

Galbūt Lietuvos rusų dramos teatras pradėdamas naują sezoną nori mums pasakyti: „All you need is love“?

Niekas nieko niekam nieką nė su kuo – niekada

2015-10-14

Ingrida Gerbutavičiūtė

Bananas, atvaizduotas ir anotacijoje, ir valgytas teatrinio vyksmo metu, aiškiai koreliavo su poparto atstovo Andy Warholo meniniais simboliais. Tačiau didelės įtakos pačiam performansui neturėjo.

Apie meilę Tėvynei be ateities

2015-10-13

Andrius Jevsejevas

Nostalgija turbūt tuo ir ypatinga, kad šio jausmo akivaizdoje moralinių vertybių skalė tegali rodyti kraštutinę vertę. Visišką gėrį bei tiesą. Ir, žinoma, visišką blogį, kuris beveik visada tampa būdingas iš esmės supuvusiai ir pakrikusiai dabarčiai.

Kaip užgrojo visa opera

2015-10-12

Atsitiko taip, kad generalinė „Manon“ repeticija išvaikė išankstinį skepsį, tad išklausiau ne tik abi premjeras, bet ir trečiąjį šios operos spektaklį, bandydama įspėti mįslę, kaip pasiekiamas toks stulbinamai įtaigus rezultatas.

Kaip kambariniai tapo miškiniais

2015-10-11

Monika Meilutytė

Nors latvių darbuose nagrinėjami skirtingi istoriniai ir dabarties įvykiai, tačiau visuose galima rasti pasikartojantį klausimą: kokia yra individo atsakomybė visuomenei ir visuomenės – individui?

Nori, paseksiu miškinio pasaką?

2015-10-09

Kristina Steiblytė

Negana to, kad spektaklis vis blaškėsi tarp teatrališko žaidimo ir buitinio nuoširdumo, ties jo viduriu pasidarė visiškai aišku, kad kalbama čia ne apie Joną Petrutį ar jo latviškąjį prototipą Jānį Pīnupsą.

Istorijos pamokos Kauno teatre

2015-10-09

Karolina Remeikaitė

Nuo pat pradžių Pasakotojas neslėpė, kad už jo nugaros vyks spektaklis. Jis kaip režisierius dėliojo pagrindinio veikėjo Jono Petručio gyvenimą.

Kas išvaduos komivojažierius iš spektaklio?

2015-10-08

Nomeda Šatkauskienė

Tai veikiau „aktualų vaizduojantis teatras“, kuris yra socialinis tiek, kiek gali pasikliauti žiūrovo noru ir gebėjimu susikurti „socialinio įvykio“ efektą savo galvoje.

Nothing comes from violence..."" href="https://menufaktura.dev2.dizi.lt/?m=1025&s=61100">"Nothing comes from violence..."

2015-10-08

Alma Braškytė

O rezultatas pažadina daugybę abejonių. Ne spektaklio kūrėjų sąžiningumu ir intencijų švara, rimtumu ar pajėgumu jas įvykdyti. Mano galva, labiausiai abejotini yra du dalykai, ir abu jie yra kertiniai spektaklio sumanymui.

Kaip atpažinti tikras orchidėjas

2015-10-05

Alma Braškytė

Kritikas neturėtų prisipažinti jau kitą rytą nebegalintis atminty atkurti išvakarėse matyto spektaklio epizodų sekos nei paaiškinti, kokiu principu tie epizodai buvo sudėlioti į būtent tokią, o ne kitokią seką.

„Sirenų” festivalis baigiasi šokiu

2015-10-04

Karolina Remeikaitė

Nors visuose spektakliuose kalbėta daug ir apie vienatvę, svarbu pastebėti, kad ji visur - pasidalinta.