Specialiai atnaujintam spektakliui Lecascade‘as ruošia du pagrindinių vaidmenų atlikėjus: Dėdę Vanią vaidins Arūnas Sakalauskas, Jeleną – Toma Vaškevičiūtė.

Jau keletą metų tarp Skandinavijos ir Lietuvos besiblaškantis suomis šiuo metu Helsinkio „Jurkka“ teatre vaidina spektaklyje „Širdies neapykanta“. Intensyvus spektaklio grafikas trukdo Tuomui Tulikorpi grįžti į Lietuvą.

Pasaulyje kovo 20 – tą kiekviena šalis švenčia įvairiai - rengia seminarus, koncertus, spektaklius ar tiesiog susitikimus su vaikais ir menininkais. Kaip ir pernai, taip ir šįmet Lietuvos ASITEŽAS skatino teatrus būtent šią dieną surengti spektaklius vaikams.

Kalbėdamas apie veikalo populiarumą, režisierius teigė, esą niekur jis neišnyksta iš repertuarų ir tai fenomenalu. Klaipėda grįžta prie šio miuziklo po tiek metų, nes žmonės nori ateiti į šitą spektaklį, aktoriai turi kur save išreikšti.

„Gavęs pasiūlymą dainuoti miuzikle, buvau nusiteikęs šiek tiek skeptiškai, nes nesu Eltono Johno fanas. O ir Radameso vaidmuo – visiška mano priešingybė, tad staigiai „įšokti“ į personažą ne visuomet lengva“,– atviravo Jeronimas Milius.

Prieš gerą dešimtmetį režisierė Ramunė Kudzmanaitė jau buvo sukūrusi spektaklį pavadinimu „Tėvai ir kiaušiniai“. Tuomet spektaklis susilaukė puikių įvertinimų ir buvo nukeliavęs net iki festivalių Švedijoje ir Japonijoje.

Po „Revizoriaus“ gastrolių Lenkijoje vietinė kritika šį Mažojo teatro kūrinį pavadino „europietiško teatro pamoka mąstyti paprastai bei išmintingai ir kurti didžius dalykus“. Režisierius pasirūpino, kad žiūrovams malonumo suteiktų kiekviena detalė, kiekvienas gestas ir intonacija.

Vyriausybė pritarė Meno kūrėjų socialinės apsaugos programai, pagal kurią siūloma iš valstybės biudžeto mokėti kūrėjams už prastovas, taip pat kūrėjai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijų dalims bei ligos ir motinystės socialiniu draudimu.

Per "Patirčių realizmo" sutiktuves vis kartota - Dalia dabar tikriausiai džiaugiasi žinodama, kas knygos autorė. O Ramunė Marcinkevičiūtė savo ruožtu teigė, kad studija yra "visų knyga" apie D.Tamulevičiūtę.

Nacionalinės dramaturgijos festivalis „Versmė“ – ilgalaikis, tęstinis Lietuvos nacionalinio dramos teatro projektas, kurio tikslas – skatinti naujų lietuviškų kūrinių teatrui atsiradimą, stiprinti Lietuvos teatro ryšius su mūsų kultūros paveldu ir aktualiais mūsų šalies visuomeniniais procesais.

Spektaklis yra švarios estetikos, harmoningos visumos, stilistiškai labai vientisas, nors jame ir nebus nuorodų į konkretų laiką ar erdvę. ta švari, subtili erdvė iš artistų, solistų - aktorių, reikalauja ypatingų vidinių duomenų, ne tik patirties, bet ir įgimtos, Dievo duotos intuicijos.