Mes sutinkame, kad baletui reikalingas naujas impulsas, mano klausimas buvo – ar ji galėjo būti tas žmogus, kuris duotų naują impulsą, paskui kurį sektų jauni žmonės?

Tačiau prasidėjus repeticijoms supratome, kad šiam kūriniui ir tokiam pastatymui būtina sakrali vieta. Bažnyčioje slypi aiški dieviško prado iliuzija.

Atėjus kulminacijai keturi filmo personažai grįžta į Menų spaustuvę. Tada sinchroniškai paleidžiamos visos vaizdajuostės ir prieš žiūrovų akis keturiuose plačiuose ekranuose gimsta tikras epas.

Jei Čechovas gyventų šiandien, jis greičiausiai dalyvautų televizijos šokių projekte, o jei Oscaras Wilde´as rašytų „Salomėją” Čekijoje ...

Teatro branduolį sudaro septyni aukštąjį teatrinį išsilavinimą turintys aktoriai, studijavę skirtingose mokyklose pas skirtingus mokytojus.

Trijų dienų intensyvių užsiėmimų su Lietuvos kino, teatro ir vizualiųjų menų kūrėjais rezultatas – pusvalandį truksiantis šviežutėlis, autentiškas ir originalus pasirodymas, kurį išvysti galės kiekvienas. Įėjimas laisvas.

Aktoriams, kurių nepasirinko nė vienas režisierius, tiesiai pasakoma: jūsų sutarties šiemet negalime pratęsti. Net jei tai aktorius, sukūręs labai įdomų vaidmenį praėjusį sezoną.

Specialioje studentų programoje greta Estijos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos aukštųjų mokyklų „trupės liūdi“ aktoriai ir režisieriai (!) gins Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūros studentų vardą.

Praėjusių metų festivalio Grand Prix laureatė, viena garsiausių Saransko aktorių, Lenkijos monospektaklio meistras, persikūnijimo virtuozai iš Vokietijos ir Kosovo - tokia šiųmetinių "Atspindžių" draugija.

Pabendravus su estais paaiškėjo, kad jie gyvena kur kas tyliau nei lietuviai teatro kūrėjai. Žiūrovams kaimynų atvežti spektakliai atrodė blankokai savojo teatro kūrybos kontekste.

Alkoholizmas, skurdas ir kraujomaiša, emocinė ir fizinė prievarta, apie kurią kalbama spektaklyje, šiandien, deja, yra akivaizdi skausminga kasdienybė.