„Kai rašai pjesę lėlių teatrui, puikiai žinai, kad turi išsitekti į pusvalandžio spektaklį. Tada turi būti didelė jausmo, minties ir veiksmo koncentracija – kaip miniatiūroje.”
„Rašytojas ir dramaturgas Antanas Škėma mūsų teatrui yra artimas ir labai brangus. Jis čia dirbo prieš Antrąjį pasaulinį karą. Spektaklis turėtų simboliškai sujungti senąjį bei atnaujintą teatrą”, – tvirtino Egidijus Stancikas.
Žiūrovas į šį spektaklį turi ateiti pasiruošęs visiems netikėtumams, nes tik atvira sąmone ir atviru žvilgsniu per teatre sapnuojamą kolektyvinį sapną galima mėginti įsibrauti ir į savo sapnus.
„Užupio Respublikos pilietę“ Vegą atidaryme prisimins „prezidentas“ Romas Lileikis, apie „Miraklį“ kalbės teatrologė Elona Bajorinienė, o Vegai svarbius senojo Vilniaus „aplinkos teatro“ reiškinius apžvelgs teatrologė Aušra Martišiūtė.
Teatro archyvo fonduose iš viso yra per 670 vienetų scenovaizdžio ir kostiumų eskizų, dekoracijų brėžinių. Jų autoriai – žymūs lietuvių ir užsienio kūrėjai, apipavidalinę skirtingu metu statytus spektaklius.
Į „Sirenų" festivalį buvo kreiptasi su prašymu išplatinti šį kreipimąsi, kurį pasirašė 497 Lietuvos piliečiai, jų tarpe devyni Nacionalinės premijos laureatai ir kiti įžymūs meno ir visuomenės veikėjai.
Kūriniuose, kuriuos pasirinkau inscenizacijai, itin aštriai nagrinėjami tėvo ir sūnaus santykiai. Į paviršių iškeliamas amžino kautynių lauko, kurį mes vadiname šeima, absurdas.
Romeo Castellucci: „Aš ne kartą rengiau susitikimus su žiūrovais, diskusijas po spektaklių. Deja, tie žmonės, kurie labiausiai protestuoja, neateina ir nenori diskutuoti. Jie tiesiog neturi argumentų“.
Egidijus Klumbys: „Ar jums neprimena tai tarybinių laikų, kai buvo smerkiama A. Solženicyno kūryba jos net neskaičius, čia juk lygiai tas pats? Seimo nariams teikiama rezoliucija, net nemačius spektaklio?”
Švedams spektaklio „Lietuvos diena” tema pasirodė labai paveiki ir universali – ji „kelia mintis apie visas tautas, kurios šiuo metu kovoja dėl savo tapatybės ar jos ieško“.
Spektaklio metu naudojamas Renesanso tapytojo Antonello da Messinos paveikslo „Salvator mundi“ fragmentas su Jėzaus atvaizdu nėra drabstomas išmatomis.
Gavino Bryarso muzikos neįmanoma įsprausti į jokias etiketes. Joje yra visko, ji kupina jausmingumo ir drauge sąmojo, ji tavęs nepalieka abejingo. Bryarsas leidžia tau tapti naujų stebuklų liudininku.