Knygos pavadinimas – aliuzija į didįjį prancūzų literatūros ir teatro kritiką Roland‘ą Barthes‘ą. „Tekstas pats savaime pasirenka, nukreipia į mane nematomus ekranus, gudriai paspęsdamas spąstus – savo žodyną, infomuotumą, patrauklumą“.
Režisierius Jonas Vaitkus teatrui vadovauja nuo 2008 m. vasario, ir šįmet baigiasi jo kadencija. Per tą laiką buvo pastatyta įspūdingų spektaklių, jų kūrėjai buvo nominuoti ar apdovanoti „Auksiniais scenos kryžiais“.
Tai ir kūrybinė studija, laboratorija, skirta VDU Vaidybos studijų programos ir kitų Menų fakulteto specialybių studentams, kurioje jie gali dirbti kartu su profesionaliais teatro menininkais, dalyvauti teatro procese ir jį tyrinėti.
„Kol kas, kai mes kalbame, sutinka ir viskas tarsi sprendžiama gražiuoju. Manau, kad kai išsiųsime raštą, bus galutinai nuspręsta, kaip viskas vyks“, - teigia teatro atstovė.
„Spektaklis nesikoncentruoja į tą trumpą galvos nukandimo momentą. Be to, tai netampa mergaitės žūtimi, veikiau evoliucija. Ragana – negali sakyt, kad ji tik blogis.
Tarsi išsilaisvinęs nuo apčiuopiamo pirmųjų dviejų dalių pasakojimo, trečiąjį „Komedijos“ skyrių režisierius inscenizuoja apimtas polėkio: skrieja kartu su savo aktoriais, kurie į sceną įžengia lengvi tarsi žemiškieji angelai.
Stebuklingas teatro pasaulis atskleidžiamas ne tik spektakliuose, bet ir prieš juos. Mažiausiųjų transporto priemones kviečiame parkuoti Menų spaustuvės stovėjimo aikštelėje. Vežimėlių stovėjimas Menų spaustuvėje – nemokamas.
„J.Jurašas niekada nesikreipė į mane dėl savo ketinimų ar prašydamas leidimo panaudoti kūrinį kaip pagrindą naujam darbui - tokio leidimo aš niekada nebūčiau davusi", - tvirtina Antano Škėmos duktė.
„International Theatre Institute – ITI“ konkurse dalyvavusi lietuvių kūrėjų opera „Geros dienos!“ atrinkta iš daugiau nei 400 šiuolaikinio muzikos teatro projektų iš viso pasaulio ir pakviesta prisistatyti tarptautinėje scenos menų bienalėje Švedijoje.
Socialinis animatorius – tai kūrėjas, socialinę aplinką suvokiantis savimi. Stebėti, stebėtis ir stebinti – tai trys svarbiausios socialinio animatoriaus savybės. Teatro menas šiame kontekste veikia kaip efektyvus meno terapijos būdas.
Spektaklio herojai – tai žmonės, kurie nekantriai laukia šokių projekto transliacijos, kas vakarą žiūri mylimą serialą, diskutuoja apie ekonomiką, nors neturi jokio supratimo, kaip ji veikia, sapnuoja mūsų pop scenos žvaigždes ir užkandžiaudami linksniuoja žinomiausias Lietuvos pavardes.
„Gal jau praėjo geriausi mano metai“, - spektaklyje teigia Krepas – Juozas Budraitis, pasileidžiantis trisdešimt metų atgal į praeitį ir vėl sugrįžtantis dabartin.
