Šį sezoną ne tik bus rodomi seni spektakliai, bet ir pristatyti nauji, o po Naujųjų metų ketinama surengti efektingus muzikinius pasirodymus didžiausiose Lietuvos koncertų arenose.
Scenografijos objektų apsuptyje atsidūrę parodos lankytojai turės galimybę sudalyvauti skirtingų lėlių teatro išraiškos formų - hampelmanų, mirioramų, siluetų ir lėlių - kūrimo dirbtuvėse.
Talentinga literatė ir aktorė Diana Gancevskaitė yra sėkmingai vaidinusi Eimunto Nekrošiaus spektakliuose. Tad nenuostabu, kad šiame Kauno lėlių teatro eksperimente įžvelgiama ir šio menininko įtaka.
Mokslinė konferencija nagrinės teatrą scenoje ir teatrą Seime. Nepriklausomas teatras, priklausomas nuo politikų? Kas geresnis aktorius – tas, kuris scenoje ar tas, kuris Seime?
Festivalis nesusisaisto konkrečia estetika ar žanrais. Primetamų ribų įveikimas, naujos eksperimentinės strategijos, kultūrinės sąveikos, impulsai, jautrumas pokyčiams – visa tai yra festivalio veiklos lauko orientyrai.
Uostamiesčio žiūrovų laukia Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos projektas - Williamo Shakespeare‘o tragedija „Romeo ir Džiuljeta“, Agnės Dilytės muzikinis-teatrinis žaidimas vaikams „Neliūdnos varlės neprincas“, šokio spektaklis „Altorių šešėly“.
„Operų savaitgalyje“ bus galima pasiklausyti naujausių operų „Vedybų vekselis“ ir „Džanis Skikis“, Leoncavallo operą „Pajacai“ parodys Baltarusijos muzikinis teatras, o savaitgalį vainikuos Kauno ir Minsko dainininkų gala-koncertas.
Pjesės sėkmė glūdi tame, kad žiūrovas pamatys save, pažvelgs į tai, kas giliai: prisimins, kada yra suklydęs, supykęs, nesugebėjęs atleisti ir dėl to gal ką praradęs.
Pasak teatrologės Ramunės Marcinkevičiūtės, šiandieninis Oskaro Koršunovo teatras – tai meninių tyrimų teatras. „Tai kažkas kitokio nei mes esame įpratę matyti. Nekantriai laukiu naujausios premjeros – Antono Čechovo „Žuvėdros“.
„Man įdomu, kaip iš filmų, teatro, reklamos, ar iš kitos mus supančios informacijos susikuriame savo laimės formulę ir kas už to slypi“,- sakė viena šio sezono premjerų autorė režisierė Saulė Norkutė.
„Mes pagaminame tiek purvo, kad galėtumėm jį eksportuot kaip arabai naftą. Purvas „Made in Lithuania", kokio pageidaujate: politinio, socialinio, purvas iš TV, purvas „Allways".
Naujausias Pauliaus Ignatavičiaus režisūrinis darbas papildys negausų profesionalių spektaklių apie itin skaudų ir nevienprasmišką Lietuvos istorijos laikotarpį ir kvies šiandienos žmogų permąstyti savo vertybes.
