Herkaus Kunčiaus ir Alberto Vidžiūno bendras darbas tampa atsvara pasenusiai pedagogikai, kuri orientuota į žinias ir pasiekimus, o ne į kritiškos asmenybės ugdymą.
Prezidentė pabrėžė, kad Povilo Gaidžio kūrybinės drąsos ir režisūrinio meistriškumo išaugintas teatras tapo miesto kultūros ir tautinės savimonės simboliu.
Čia ji atrodė kaip tikra karalienė - tuščioje scenoje buvo pastatytas tik krėslas ir staliukas su gėlių puokšte, tačiau aktorei daugiau nieko ir nereikėjo.